Užgavėnių laukimas prasidėjo dar prieš savaitę, kai mokiniai vyko į Šiaulių Aušros muziejaus Žaliūkių malūnininko sodybą. Čia mokiniai išgirdo pasakojimų apie Užgavėnių prasmę – apie žiemos išvarymą ir pavasario sutikimą. Šioje edukacijoje ugdytiniai ne tik klausėsi, bet ir patys tapo šios tradicijos kūrėjais: gamino kaukes, kūrė linksmus prisistatymus.

O tikroji Užgavėnių šventė antradienį Centre suspindo spalvomis, juoku ir gyva lietuviška dvasia. Nuo pat ryto pro duris žvilgčiojo kaukės – paslaptingos būtybės, tarsi nužengusios iš senųjų lietuvių pasakų. Visą dieną skambėjo juokas, dainos, o kieme netrūko smagių rungčių ir žaismingų išbandymų. Šios šventės kulminacija tapo – susitikimas su linksma ir teatrališka More, dalyvavimas Gruzdžių krašto bendruomenės organizuotoje Užgavėnių šventėje.

Kai buvo įžiebta ugnis, jos šviesoje veidai tapo rimtesni. Atrodė, kad kiekvienas mintyse tyliai atsisveikina su tuo, kas buvo šalta, tamsu ar vargino. Nors Morė sudegė, jos pelenai pasklido kaip pažadas: kad po žiemos visada ateina pavasaris, o po tylos – juokas. Taip trumpam susitiko praeitis ir dabartis – senoji apeiga ir smalsumas – ir ugnies šviesoje visi tapome truputį lengvesni, lyg patys būtume atsikratę savosios žiemos!